tirõnas [gr. tyrannos – viešpats]: 1. sen. Graikų, XIII–XVI a. Italijos miesto respublikos (sinjorinos) valdovas, smurtu užgrobęs valdžią; 2. valdovas, kuris valdo savivale ir smurtu; 3*. žiaurus žmogus, kankintojas.
|
||||
tirõnas [gr. tyrannos – viešpats]: 1. sen. Graikų, XIII–XVI a. Italijos miesto respublikos (sinjorinos) valdovas, smurtu užgrobęs valdžią; 2. valdovas, kuris valdo savivale ir smurtu; 3*. žiaurus žmogus, kankintojas. tironijà [gr. tyrannis – neribota valdžia]: 1. sen. Graikijos valst. valdžios forma – vieno asmens, smurtu užgrobusio valdžią, valdymas; 2. ↗ sinjorija (1); 3. žiauri, despotinė valdymo sistema; 4*. priespauda, žiaurus elgimasis. tirõniškas: 1. susijęs su tironija, jai būdingas; 2*. žiaurus, despotiškas. tirotoksikòzė [↗ tiro(idinis) + ↗ toksikozė], Bazedovo liga – liga, atsirandanti dėl per didelės skydliaukės funkcijos ir organizmo apsinuodijimo jos išskiriamu hormonu toksinu; reiškiasi silpnumu, dirglumu, širdies veiklos sutrikimu. tirozinas, aromatinė aminorūgštis; daugelio baltymų, pvz., kazeino, fibroino, keratino, komponentas. tirsas [gr. thyrsos], sen. graikų mitologijoje – lazda, apvyta gebene, vynuogienojų lapais ir apvainikuota pušies kankorėžiu; Dioniso ir jo palydovų atributas. titãnai [gr. Titanes], sen. graikų vyresniosios kartos dievai – Gėjos (Žemės) ir Urano (Dangaus) sūnūs; kovojo su Dzeusu dėl valdžios; pralaimėję buvo nublokšti į Tartarą. titãnas1 [↗ titanai]: 1*. didelio proto, talento, stiprios dvasios žmogus; 2. šnek. didelis indas vandeniui virinti. titãnas2 [↗ titanai], chem. elementas Ti, atom, Nr. 22; metalas. titanãtai, titano rūgščių druskos, pvz., kalcio titanatas CaTiO3 . |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai