Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tironas

tirõnas [gr. tyrannos – viešpats]: 1. sen. Graikų, XIII–XVI a. Italijos miesto respublikos (sinjorinos) valdovas, smurtu užgrobęs valdžią; 2. valdovas, kuris valdo savivale ir smurtu; 3*. žiaurus žmogus, kankintojas.

Tironija

tironijà [gr. tyrannis – neribota valdžia]: 1. sen. Graikijos valst. valdžios forma – vieno asmens, smurtu užgrobusio valdžią, valdymas; 2. ↗ sinjorija (1); 3. žiauri, despotinė valdymo sistema; 4*. priespauda, žiaurus elgimasis.

Tironiškas

tirõniškas: 1. susijęs su tironija, jai būdingas; 2*. žiaurus, despotiškas.

Tirotoksikozė

tirotoksikòzė [↗ tiro(idinis) + ↗ toksikozė], Bazedovo liga – liga, atsirandanti dėl per didelės skydliaukės funkcijos ir organizmo apsinuodijimo jos išskiriamu hormonu toksinu; reiškiasi silpnumu, dirglumu, širdies veiklos sutrikimu.

Tirozinas

tirozinas, aromatinė aminorūgštis; daugelio baltymų, pvz., kazeino, fibroino, keratino, komponentas.

Tirsas

tirsas [gr. thyrsos], sen. graikų mitologijoje – lazda, apvyta gebene, vynuogienojų lapais ir apvainikuota pušies kankorėžiu; Dioniso ir jo palydovų atributas.

Titanai

titãnai [gr. Titanes], sen. graikų vyresniosios kartos dievai – Gėjos (Žemės) ir Urano (Dangaus) sūnūs; kovojo su Dzeusu dėl valdžios; pralaimėję buvo nublokšti į Tartarą.

Titanas

titãnas1 [↗ titanai]: 1*. didelio proto, talento, stiprios dvasios žmogus; 2. šnek. didelis indas vandeniui virinti.

Titanas

titãnas2 [↗ titanai], chem. elementas Ti, atom, Nr. 22; metalas.

Titanatai

titanãtai, titano rūgščių druskos, pvz., kalcio titanatas CaTiO3 .