titanidės [gr. Titanides], sen. graikų mit. būtybės – titanų seserys.
|
||||
titanidės [gr. Titanides], sen. graikų mit. būtybės – titanų seserys. titãniškas, būdingas titanams; milžiniškas, didžiulės jėgos. titanitas [↗ titanai], mineralas, kitaip ↗ sfenas. titanomãchija [gr. titanomachia < Titan – titanas + machē – kova], sen. graikų mitologijoje – titanų ir Olimpo dievų, vadovaujamų Dzeuso, kova. titanomagnetitas [↗ titanas + ↗ magnetitas], mineralas, magnetitas, kuriame yra titano dioksido; geležies, titano rūda. titanotèris [↗ titanas + gr. thērion – žvėris], iškastinis žinduolis Menodus, gyvenęs nuo ankstyvojo eoceno iki ankstyvojo oligoceno daugiausia Š. Amerikoje; turėjo ant nosies 2 ragus. titlas [gr. titlos – užrašas], žodžio sutrumpinimo, raidės praleidimo ženklas (ppr. taškas, brūkšnelis, tiidė virš raidės) vid. amžių rankraščiuose. titras [pranc. titre]: 1. chem. medžiagos kiekis 1 mililitre tirpalo; 2. linijinis tankis – dydis, apibūdinantis pluošto arba tekstilės produkto (siūlo, sluoksnos; pusverpalio) storį; 3. įrašas kino filmo kadre. titrimètrija [↗ titras + ↗ …metrija], medžiagos kiekybinės sudėties nustatymo būdas, pagrįstas žinomos koncentracijos tirpalo tūrio, reikalingo reakcijai su tiriamąja medžiaga, matavimu. titrúoti [pranc. titrer], laipsniškai maišyti tiriamąjį ir žinomos koncentracijos standartinį tirpalą, kol mišinys kokybiškai pakinta. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai