tònika [gr. tonikos – skambantis], pastovusis muz. dermės garsas (gamos); Δ pradedami dermių garsaeiliai (gamos), pvz., C-dur tonacijoje Δ yra garsas do.
|
||||
tònika [gr. tonikos – skambantis], pastovusis muz. dermės garsas (gamos); Δ pradedami dermių garsaeiliai (gamos), pvz., C-dur tonacijoje Δ yra garsas do. tònin‖is [↗ tonas]: 1. susijęs su kirčiu, pagrįstas tam tikru kirčių skaičiumi, pvz., ~ė eilėdara; 2. med. susijęs su tonusu, pvz., ~iai traukuliai, ~iai vaistai. tonizmas [↗ tonas], vienodas kirčių skaičius kalbos metroritminiuose vienetuose arba poezijos kūrinio eilutėse, kuriose nedėsningai įvairuoja nekirčiuotų skiemenų skaičius tarp kirčių. tonizúoti [↗ tonas], kelti kokios nors organizmo sistemos arba organo tonusą, pvz., Δ nervų sistemą. tonofibrilės [gr. tonos – įtempimas, spaudimas + ↗ fibrilės], plonos baltyminės skaidulėlės epitelio ląstelių citoplazmoje. tonogrãfija [tonos + ↗ …grafija], akies vidinių skysčių sekrecijos ir nutekėjimo tyrimas. tonomètras [tonos + ↗ …metras]: 1. prietaisas kraujospūdžiui matuoti; 2. prietaisas akispūdžiui matuoti; 3. prietaisas 2 kamertonų virpesių dažniams palyginti. tonomètrija [tonos + ↗ …metrija], akispūdžio, kraujospūdžio ir raumenų tonuso matavimas tonometru. tonsilektòmija ↗ tonzilektomija. tonsilės ↗ tonzilės. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai