Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Torakoskopija

torakoskòpija [↗ torako… + ↗ …skopija], krūtinplėvės ertmės apžiūra torakoskopu.

Torakotomija

torakotòmija [↗ torako… +↗ …tomija], krūtinės ląstos atvėrimo operacija.

Toras

Tòras, sen. skandinavų mitologijoje — griaustinio ir žaibo dievas; žemdirbių globėjas.

Toras

tòras1 [lot. torus — išgauba, iškiluma, mazgas]: 1. paviršius, gaunamas, sukant apskritimą aplink tiesę, esančią apskritimo plokštumoje ir jo nekertančią; 2. archit. išgaubta, išsikišusi kolonos bazės dalis.

Toras

tòras2 [pagal it. mokslininko E. Toričelio (Torricelli) pavardę], Torr, nesisteminis slėgio vienetas; 1 Torr = 1 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrui).

Toreadoras

toreadòras [isp. toreador < toro — jautis], koridos dalyvis, kitaip ↗ matadoras.

Toreutika

torèutika [gr. toreutikē (technē) < toreuō — išpjaustau], metalo dirbinių dekoravimas ažūro, graviravimo, inkrustacijos, juodinimo, kalstymo ir kt. technika.

Toriai

tòriai [angl. tories]: 1. XVII—XIX a. D. Britanijoje veikusi polit. partija; Konservatorių partijos pirmtakė; 2. neoficialus Konservatorių partijos narių pavadinimas.

Toris

tòris [pagal sen. skandinavų dievo Toro vardą], radioaktyvus chem. elementas Tr, atom. Nr. 90; metalas.

Toritas

torìtas [↗ toris], labai radioaktyvus mineralas, torio silikatas; torio rūda.