transcendentalìzm‖as, filos. doktrina, pripažįstanti apriorinių pažinimo formų buvimą; ~ui pradžią davė I. Kanto, F. V. Šelingo transcendentinė filosofija.
|
||||
transcendentalìzm‖as, filos. doktrina, pripažįstanti apriorinių pažinimo formų buvimą; ~ui pradžią davė I. Kanto, F. V. Šelingo transcendentinė filosofija. transcendentalùs [lot. transcendentalis — peržengiantis]: 1. scholastinėje filosofijoje — bendriausias, universaliausias, pažįstamas tik intuicija, neaprėpiamas visų kategorijų ir rūšinių sąvokų; 2. I. Kanto filosofijoje — turimas, esantis dar prieš patyrimą ir jį sąlygojantis. transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]: 1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime”); 2. mat. ↗ transcendentus. transcendent‖ùs [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — išeinantis už ribų], mat. nealgebrinis, nesusijęs su jokia algebrine lygtimi; pvz., Δ skaičius — skaičius, nesantis algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais šaknis, ~i funkcija — analizinė funkcija, netenkinanti jokios algebrinės lygties. transceñzas [lot. transcensus], kantizme — perėjimas nuo subjektyvaus prie objektyvaus, iš sąmonės sferos į objektyvią tikrovę; būdingas tikėjimui. transdùkcija [lot. transductio — perkėlimas], ląstelės genomo dalies patekimas į kt. ląstelę; vienas genų rekombinacijos atvejų. tranšėja [pranc. tranchée — griovys]: 1. kar. ilgas, gilus ir vingiuotas apkasas; 2. ksb. atviras, ilgas, trapecinio skerspjūvio kasinys (transportui iki kirtavietės važiuoti, naudingosioms iškasenoms pradėti kasti, joms žvalgyti); 3. griovys, į kurį kas dedama, klojama, pvz., silosas, kabelis. transèptas [↗ trans… + lot. saeptum — pertvara], bazilikinės arba lotyniško kryžiaus plano bažnyčios skersinė nava (tarp presbiterijos ir išilginių navų). transfèras [pranc. transfert < lot. transfero — pernešu, pervedu]: 1. užsienio valiutos arba aukso pervedimas iš vienos šalies į kitą; 2. vieno turėtojo vardinių vertybinių popierių perdavimas kt. asmeniui; 3. valstybių pasikeitimas gyventojais pagal tarptautinę sutartį, pakeičiant ir pilietybę. transferãzė [lot. transfero — pernešu], fermentas, katalizuojantis reakcijas, per kurias chem. grupės atsiskiria nuo vienų junginių ir prisijungia prie kitų. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai