Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Transcendentalus

transcendentalìzm‖as, filos. doktrina, pripažįstanti apriorinių pažinimo formų buvimą; ~ui pradžią davė I. Kanto, F. V. Šelingo transcendentinė filosofija.

Transcendentalus

transcendentalùs [lot. transcendentalis — peržengiantis]: 1. scholastinėje filosofijoje — bendriausias, universaliausias, pažįstamas tik intuicija, neaprėpiamas visų kategorijų ir rūšinių sąvokų; 2. I. Kanto filosofijoje — turimas, esantis dar prieš patyrimą ir jį sąlygojantis.

Transcendentinis

transcendeñtinis [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — peržengiantis]: 1. filos. esantis anapus kokios nors sferos, anapus pasaulio; neprieinamas patyrimui; I. Kanto filosofijoje — esantis už sąmonės ir pažinimo ribų („daiktas pats savaime”); 2. mat. ↗ transcendentus.

Transcendentus

transcendent‖ùs [lot. transcendens (kilm. transcendentis) — išeinantis už ribų], mat. nealgebrinis, nesusijęs su jokia algebrine lygtimi; pvz., Δ skaičius — skaičius, nesantis algebrinės lygties su sveikaisiais koeficientais šaknis, ~i funkcija — analizinė funkcija, netenkinanti jokios algebrinės lygties.

Transcenzas

transceñzas [lot. transcensus], kantizme — perėjimas nuo subjektyvaus prie objektyvaus, iš sąmonės sferos į objektyvią tikrovę; būdingas tikėjimui.

Transdukcija

transdùkcija [lot. transductio — perkėlimas], ląstelės genomo dalies patekimas į kt. ląstelę; vienas genų rekombinacijos atvejų.

Tranšėja

tranšėja [pranc. tranchée — griovys]: 1. kar. ilgas, gilus ir vingiuotas apkasas; 2. ksb. atviras, ilgas, trapecinio skerspjūvio kasinys (transportui iki kirtavietės važiuoti, naudingosioms iškasenoms pradėti kasti, joms žvalgyti); 3. griovys, į kurį kas dedama, klojama, pvz., silosas, kabelis.

Transeptas

transèptas [↗ trans… + lot. saeptum — pertvara], bazilikinės arba lotyniško kryžiaus plano bažnyčios skersinė nava (tarp presbiterijos ir išilginių navų).

Transferas

transfèras [pranc. transfert < lot. transfero — pernešu, pervedu]: 1. užsienio valiutos arba aukso pervedimas iš vienos šalies į kitą; 2. vieno turėtojo vardinių vertybinių popierių perdavimas kt. asmeniui; 3. valstybių pasikeitimas gyventojais pagal tarptautinę sutartį, pakeičiant ir pilietybę.

Transferazė

transferãzė [lot. transfero — pernešu], fermentas, katalizuojantis reakcijas, per kurias chem. grupės atsiskiria nuo vienų junginių ir prisijungia prie kitų.