Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Tranzistorius

tranzistorius [angl. transistor < tran(sfer) — pernešti + (re)sistor — varžas]: 1. ne mažiau kaip 3 elektrodų puslaidininkinis prietaisas el. virpesiams generuoti ir stiprinti; vart. radiotechnikoje, elektronikoje, automatikoje, skaičiavimo technikoje; 2. šnek. portatyvinis puslaidininkinis radijo imtuvas.

Tranzitas

tranzitas [lot. transitus — perėjimas], prekių ir keleivių vežimas per tarpinius punktus.

Tranzityvumas

tranzityvùmas [↗ tranzityvus]: 1. lingv. gram. kategorija, rodanti veiksmažodžiu reiškiamo veiksmo santykį su tiesioginiu objektu; 2. mat. aibės elementų sąryšio savybė: jei a * b ir b * c, tai a*c (a, b, c — bet kurios aibės elementai, * — sąryšio ženklas), pvz., lygybė (=), daugiau arba lygu (≥). mažiau arba lygu (≤) yra tranzityvūs sąryšiai.

Tranzityvus

tranzityvùs, tranzitỹvinis [lot. transitivus — pereinamasis]: 1. lingv. reiškiantis veiksmą, vienaip ar kitaip susijusį su tiesioginiu objektu, pvz., daryti, statyti; 2. mat. turintis ↗ tranzityvumo (2) savybę.

Trapas

trãpas1 [ol. trap — laiptelis], laivo, lėktuvo laiptai arba kopėčios (įlipti, išlipti, laive pereiti iš vienų patalpų į kitas).

Trapas

trãpas2 [angl. trap — spąstai], kanalizacijos įtaisas vandeniui nuo grindų sutekėti: grotelėmis uždengta ketinė dėžutė su hidrauliniu uždoriu, nepraleidžiančiu dujų iš kanalizacijos tinklo.

Trapas

trãpas3 [šved. trapp < trappa — laiptai], geol. platformose susidariusių magminių bazinių uolienų (dolerito, diabazo, diabazinio porfyrito, bazalto) formacija.

Trapecija

trapècija [gr. trapezion — staliukas]: 1. geom. keturkampis, kurio 2 priešingos kraštinės yra lygiagrečios; 2. cirko ir gimnastikos prietaisas: ant 2 virvių arba lynų pakabintas skersinis.

Traperis

trãperis [angl. trapper], Š. Amerikos kailinių žvėrių medžiotojas.

Trapistai

trapistai [pranc. trappistes; pagal La Trapo (La Trappe) abatijos Normandijoje pavadinimą], katalikų vienuolių ordinas, įkurtas 1664 kaip cistersų šaka; laikosi griežtos regulos, reikalaujančios nuolat tylėti, sunkiai dirbti, pasninkauti.