Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Trianguliacija

trianguliãcija [lot. triangulum — trikampis]: 1. geod. punktų padėties radimas, sudarant trikampių grandines; 2. mat. paviršiaus suskirstymas į trikampius; 3. bot. trikampinis skiepijimas, inkrustavimas.

Triarijai

triãrijai [lot. triarii < tres — trys], sen. Romos rinktiniai sunkieji pėstininkai; kautynių rikiuotėje stovėjo III linijoje.

Triasas

triãsas [gr. trias — trejybiškumas], Žemės geol. istorijos mezozojaus eros I periodas; per tą laikotarpį susidariusių uolienų sistema.

Triatlonas

triatlònas [↗ tri… + gr. athlon — kova, varžybos], trikovė, susidedanti iš plaukimo, dviračių lenktynių ir bėgimo; distancijos ilgos, tarp rungčių pertraukų nedaroma; laimi mažiausiai sugaišęs laiko per visas 3 rungtis.

Triba

tribà [lot. tribus]: 1. sen. Romos kiekviena iš 3 genčių (ramnų, ticijų ir lucerų), sudariusių Romos patricijų bendruomenę; vėliau — adm. apygarda; 2. biol. organizmų sistematinė kategorija, apimanti artimų genčių grupę.

Tribadija

tribãdija [gr. tribas (kilm. tribados) — moteris, geidžianti moters], nenormalus lytinis moters potraukis prie moters.

Tribalizmas

tribalizmas [↗ triba], vienos valstybės genčių, tautybių nesantaika, tarpusavio kova.

Triboelektra

triboelektrà [gr. tribō — trinu +↗ elektra], el. krūviai, atsirandantys ant 2 besitrinančių skirtingų kūnų paviršių.

Triboliuminescencija

triboliuminesceñcija [tribo + ↗ liuminescencija], švytėjimas dėl trinties tarp medžiagų.

Tribometrija

tribomètrija [tribō + ↗…metrija], trinties jėgų matavimas.