T | Terminai.lt

Triko

trikò [pranc. tricot]: 1. tankus vilnonis, pusvilnonis arba medvilninis audinys, audžiamas iš suktų siūlų išvestiniu arba kombinuotuoju pynimu; 2. iš trikotažo pasiūtas arba ištisai numegztas, glaudžiai kūną aptempiantis drabužis.

Trikotažas

trikotãžas [pranc. tricotage], medžiaga (audeklas) arba gaminys (drabužis), numegztas mašina, jungiant siūlus kilpomis tam tikru pynimu.

Trikotinas

trikotinas [pranc. tricotine], storas, minkštas šilkinis (kartais vilnonis) audinys, ppr. su įstrižomis juostelėmis.

Trikvetrumas

trikvètrumas [lot. triquetrum — trikampis], senovinis kampų matavimo prietaisas, iki XVI a. vartotas astronomijoje šviesulių zenitiniam nuotoliui matuoti; paralaksinė liniuotė.

Trilateracija

trilaterãcija [lot. trilaterus — trijų kraštinių], geod. punktų padėties radimas iš trikampių sistemų, matuojant visas jų kraštines ir apskaičiuojant kampus.

Trilema

trilemà [gr. trilēmma], samprotavimas, kurio prielaidas sudaro 3 sąlyginiai teiginiai ir vienas skirstytinis, kuriame išvardyti trys disjunkcijos nariai.

Trilijonas

trilijõnas [pranc. trillion], tūkstantis milijardų (bilijonų); skaičius, išreikštas vienetu su 12 nulių, t.y: 1012, kai kuriose šalyse (D. Britanijoje, VDR ir VFR) — 1018.

Trilitai

trilitai [↗ tri… + gr. lithos — akmuo], statiniai iš 3 akmenų; 2 jų pastatyti vertikaliai, trečias uždėtas ant jų gulsčiai; statyti daugiausia neolite, t.p. žalvario amžiaus pradžioje; manoma, kad Δ buvę sakralinio pobūdžio.

Trilobitai

trilobitai [gr. trilobos — trijų segmentų], primityviausieji iškastiniai nariuotakojai gyvūnai Trilobita, gyvenę jūrose nuo ankstyvojo kambro iki permo periodo vidurio; kūną gaubė šarvas.

Trilogija

trilògija [gr. trilogia], kūrintų ciklas — 3 tematiškai ir kompoziciškai susiję (dažnai turintys ir bendrą pavadinimą) vieno autoriaus romanai, dramos, filmai, kurių kiekvienas gali būti traktuojamas ir kaip savarankiškas kūrinys.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z