triùmfinis [↗ triumfas], iškilmingas, pergalingas, džiūgaujantis.
|
||||
|
triumfúoti [lot. triumphare]: 1. džiūgauti laimėjus, švęsti pergalę; 2. visiškai nugalėti, įsivyrauti, paimti viršų. triumò [pranc. trumeau]: 1. dekoruotas tarpas tarp langų, tarplangė; 2. aukštas pastatomas (tarp langų arba tarp durų) veidrodis. triumvìrai [lot. triumviri < tres (kilm. trium) — trys + vir — vyras], sen. Romos triumvirato nariai. triumvirãtas [lot. triumviratus ↗ triumvirai]: 1. sen. Romos 3 asmenų kolegija, išrinkta arba paskirta atlikti kokį nors reikalą; 2. sen. Romos 3 polit. veikėjų, karvedžių sąjunga valdžiai užgrobti, valdyti; 3*. 3 asmenų sąjunga, bendradarbiavimas.   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Politikos terminai |  Kategorija: T |  Peržiūrėta: 1 |  Nėra komentarų | trivialùs [lot. trivialis — paprastas]: 1. banalus, lėkštas, nuvalkiotas, neoriginalus; 2. šlykštus, bjaurus. trìviumas [lot. trivium — trijų kelių sankryža], vid. amžių mokyklos mokomųjų dalykų ciklas, kurį sudarė gramatika, retorika ir dialektika. trìzmas [gr. trismos — dantų griežimas], mėšlungiškas žandikaulių sukandimas. troakãras [pranc. trois-quarts], įrankis krūtinės ląstos arba pilvo sienai pradurti ir skysčiui išleisti. trochėjas [gr. trochaios — bėgantis], eilėdaros vienetas, kitaip ↗ chorėjas. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai