T | Terminai.lt

Trochofora

trochoforà [gr. trochos — žiedas, ratas + phoros — nešantis], daugiašerių žieduotųjų kirmėlių laisvai plaukiojanti lerva; skersai kūno yra 2 eilės blakstienėlių.

Trochoidė

trochòidė [gr. trochoidēs — rato pavidalo], plokščia kreivė, kurią brėžia taškas, nejudamai susietas su skrituliu (jo viduje arba išorėje), be slydimo riedančiu tiese.

trochotrònas [↗ trocho(idė) + ↗ (elekt)ronas], elektroninis komutatorius, kurio elektronų srautą kuria ir pertraukia statmeni vienas kitam kintamas elektrinis ir nuolatinis magnetinis laukai; vart. dažn. impulsinėms grandinėms komutuoti.

Trofėjus

trofejus [lot. trop(h)aem < gr. tropaion — pergalės paminklas]: 1. per karą nugalėtojui tekę priešo vėliavos, ginklai, manta, technikos priemonės; 2. senovėje — karo pergalės simbolis, paminklas, daiktinis ženklas (nugalėto priešo ginklų krūva, pavieniai ginklai, kolonos, arkos); 3. kar. ginkluotės pavidalo ornamentinis pagražinimas; dažnas renesanso ir baroko dailėje; 4*. daiktinis pergalės, žygdarbio atminimas.

Trofika

tròfika [gr. trophikos — maistingas], fiziol. audinių mityba ir maisto medžiagų asimiliacija.

Trofinis

tròfinis [↗ trofika], fiziol. mitybos, mitybinis, pvz., Δ nervas (audinių mitybą reguliuojantis nervas).

Trofobiozė

trofobiòzė [gr. trophē — mityba + ↗ …biozė], simbiozės forma: vieni gyvūnai minta kt. gyvūnų išskyromis, pvz., kai kurios skruzdėlės minta amarų išskyromis.

Trofocitas

trofocìtas [trophē + gr. kytos— ląstelė], sėklidės mitybinė ląstelė.

Trofofilas

trofofìlas [trophē + gr. phyllon — lapas], tikralapis — augalo vegetatyvinis, anglį asimiliuojantis lapas.

Trofolaksis

trofolãksis [trophē + gr. allaxis — pasikeitimas], kai kurių bendruomeninių vabzdžių, pvz., skruzdėlių, keitimasis maistu ir liaukų išskyromis.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z