technokrãtija [gr. technē — amatas, mokslas + kratos — valdžia]: 1. monopolistinio ir valstybinio monopolistinio ek. sektorių aukštasis valdymo personalas, susijęs su valst. aparatu, kariniu pramoniniu kompleksu, mokslo centrų vadovybe; 2. buržuazinė visuomeninės minties kryptis, teigianti, kad kapit. visuomenei reguliuoti visiškai pakanka moksl. techn. racionalumo principų, kurių reiškėjai yra inžinieriai ir mokslininkai (t. y. technokratai).
Leave a Reply