Tildė

tildǁė [isp. tilde — tildė (ženklas ant raidės ñ, reiškiantis minkštumą)]: 1. diakritinis ženklas, vart. kai kuriose kalbose (pvz., portugalų), lingvistinėje transkripcijoje įv. reikšmėmis, pvz., ã gali reikšti nosinį „a”; žodynuose ~e žymimi pasikartojantys žodžiai arba jų dalys; 2. kirčio ženklas — cirkumfleksas.