tūbà2 [it. tuba < lot. tuba — trimitas], varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muz. instrumentas; ovalus, su pūstuku viename ir žiotimis kitame gale; turi 4—6 ventilius.
|
||||
Tūbatūbà2 [it. tuba < lot. tuba — trimitas], varinis pučiamasis (ambušiūrinis) muz. instrumentas; ovalus, su pūstuku viename ir žiotimis kitame gale; turi 4—6 ventilius. Susiję žodžiai |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Leave a Reply