uvuliãrinis [lot. uvula — liežuvėlis], liežuvėlinis, pvz., Δ priebalsis; jį tariant, virpa minkštojo gomurio tęsinys, vad. liežuvėlis.
|
||||
uvuliãrinis [lot. uvula — liežuvėlis], liežuvėlinis, pvz., Δ priebalsis; jį tariant, virpa minkštojo gomurio tęsinys, vad. liežuvėlis. uzánsas [pranc. usance < lot. usus — paprotys], prek. paprotys, kai kuriais atvejais standartizuojantis sutarties sąlygas. uzufrùktas [lot. usufructus < usus — naudojimas + fructus — vaisius, pajamos], teisė iki gyvos galvos naudotis svetimu turtu ir pajamomis iš jo, jo paties iš esmės nekeičiant; praktikuota sen. Romoje ir V. Europos šalyse. uzurpãcija [lot. usurpatio — naudojimas], prievartinis valdžios užgrobimas arba svetimų teisių pasisavinimas. uzurpãtorius [lot. usurpator], asmuo, užgrobęs valdžią arba pasisavinęs svetimas teises. uzurpúoti [lot. usurpare], užgrobti valdžią arba pasisavinti svetimas teises. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai