Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ultramikrobai

ultramikròbai [↗ ultra… + ↗ mikrobai], labai maži, paprastu mikroskopu nematomi mikroorganizmai, pvz., virusai.

Ultramikroskopas

ultramikroskòpas [↗ ultra… + ↗ mikroskopas], optinis prietaisas mažoms dalelėms aptikti ir stebėti.

Ultramontanizmas

ultramontanizmas [lot. ultramontanus — už kalnų (už Alpių nuo Prancūzijos ir Vokietijos)], katalikybės kryptis, siekianti neaprėžtos popiežiaus teisės tvarkyti bet kurios katalikiškos valstybės religinius ir pasaulietinius reikalus; atsirado XV a.

Ultravioletinis

ultraviolètin‖is [↗ ultra… + ↗ violetinis], fiz. esantis už violetinės spalvos (optiniame spektre); ~ė šviesa, akimi neregimos elektromagnetinės bangos (bangų ilgis nuo 400 iki 10 nm).

Ulusas

ulùsas [< tiurkų k.], ist. mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, kar. ir adm. organizaciją; klajoklių stovykla.

Umbas

ùmbas [lot. umbo], metalinis pusrutulio arba kūgio formos iškilimas (antskydis) skydo viduryje apsaugoti rankai nuo kirčio; kartais naudotas ir kaip puolamasis ginklas.

Umbra

ùmbra [lot. šešėlis]: 1. neorganinis rusvai pilkas pigmentas, susidedantis iš geležies oksidų, mangano oksido ir aliumosilikatų; 2. astr. centrinė, tamsiausia Saulės dėmės dalis.

Umformeris

umfòrmeris [vok. Umformer], el. lygintuvas — mašina kintamajai srovei versti nuolatine.

Umijakas

umijãkas [< eskimų k.], lengva greita eskimų irklinė burinė valtis; vart. (daugiausia Grenlandijoje) kroviniams pervežti.

Umliautas

ùmliautas [vok. Umlaut < um — priešdėlis, reiškiantis pakeitimą + Laut — garsas], lingv. šaknies balsių pakitimas, atsiradęs, nykstant tolesnio skiemens „j“ ar „i“ tipo garsui; būdingas germanų kalboms, pvz., vok. „schön“ — gražus iš „skōni“.