ùnija [lot. unio — susivienijimas, sąjunga]: 1. monarchinių valstybių susivienijimas; 2. bažn. regioninis skirtingų bažnyčių susivienijimas, pvz., katalikų ir stačiatikių Δ.
|
||||
ùnija [lot. unio — susivienijimas, sąjunga]: 1. monarchinių valstybių susivienijimas; 2. bažn. regioninis skirtingų bažnyčių susivienijimas, pvz., katalikų ir stačiatikių Δ. unikalùs [lot.], vienintelis kurios nors rūšies, labai retas, nepaprastas, ypatingas. ùnikumas [lot. unicum], vienintelis išlikęs kurios nors rūšies daiktas; didelė retenybė. uninominãlin‖is [↗ uni…+ lot. nominalis — vardinis, vardo], vieno kandidato, pvz., burž. šalių ~ė apygarda (rinkimų apygarda, kurioje renkamas 1 deputatas). unipòlin‖is [↗ uni… + ↗ polius], el. vienpolis, pvz., ~ė indukcija, ~ė el. mašina. uniremà, irklinis bedenis karo laivas su 1 eile irklų; naudota sen. Graikijoje, Finikijoje, Kartaginoje, Romoje. unisònas [it. unisono — vienu balsu]: 1. dviejų ar daugiau vienodo aukščio muz. garsų sąskambis; vokalinio arba instrumentinio kūrinio tos pačios melodinės linijos atlikimas grynosios primos intervalu; 2. dviejų garso šaltinių virpesių dažnių lygybė. unitai [↗ unija], bažnytinės unijos šalininkai. unitãrinis [pranc. unitaire < lot. unitas — vienybė, vienovė], vieningas, suvienytas, sudarantis vientisą visumą. unitarizmas [pranc. unitarisme]: 1. valst. santvarka, kuriai būdingas centralizuotas adm. terit. vienetų valdymas; 2. protestantizmo srovė, nepripažįstanti trejybės dogmos. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai