U | Terminai.lt

Ureidai

ureidai [uron + gr. eidos — pavidalas], org. junginiai, karbamido CO(NH2)2 dariniai.

urėja [uron] ↗ karbamidas.

urèmija [ur(on) + gr. haima — kraujas], apsinuodijimas medžiagų apykaitos produktais, sutrikus jų išskyrimui su šlapimu.

uretãnai [uron + gr. aith(ēr) —eteris], org. junginių grupė, karbamino rūgšties H2NCOOH esteriai; vaistai, plastikų ir kaučiuko žaliava.

uretrà [gr. urēthra], šlaplė — žmogaus, stuburinių ir daugelio bestuburių gyvūnų galinis šlapimo organas (latakas).

uretritas [urēthra], šlaplės uždegimas.

uretroskòpija [urēthra + ↗ …skopija], šlaplės vidaus apžiūra uretroskopu.

uretrotòmija [urēthra + gr. tomē — pjovimas]: 1. šlaplės prapjovimas; 2. operacija, per kurią pašalinamas šlaplės susiaurėjimas.

ùrna [lot.]: 1. indas sudeginto lavono pelenams laikyti; 2. dėžė su anga, pro kurią, slaptai balsuojant, įmetami rinkimų biuleteniai.

uro… [gr. uron — šlapimas], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su šlapimu, šlapalu, šlapimo ir lyties organais.