veliarizãcija [lot. velaria — minkštojo gomurio], priebalsių kietinimas, kurį sukelia liežuvio nugarėlės užpakalinės dalies pakilimas prie minkštojo gomurio.
|
||||
veliarizãcija [lot. velaria — minkštojo gomurio], priebalsių kietinimas, kurį sukelia liežuvio nugarėlės užpakalinės dalies pakilimas prie minkštojo gomurio. veliarizúot‖as [↗ veliarizacija], lingv. paveiktas veliarizacijos; ~i (kietieji) priebalsiai priešinami palatalizuotiems ir sudaro su jais fonemų poras. veligeris [lot. veliger < velum — burė + gero — nešu], jūrinių moliuskų planktoninė lerva; kūno priekyje yra viena arba keletas skiaučių, apaugusių blakstienėlėmis ir padedančių plaukioti. velingtònija [pagal anglų hercogo A. V. Velingtono (Wellington) pavardę], mamutmedis — visžalis spygliuotis medis; savaime auga JAV vakaruose. velitai [lot. velites], sen. Romos lengvieji pėstininkai. vèliumas [lot. velum — burė], hidromedūzų, sifonoforų, daugumos jūrinių moliuskų lervos veligerio judėjimo ir maisto ėmimo organas. veliuras [pranc. velours]: 1. grynavilnis pūkinis audinys iš kočiotinių verpalų; 2. fetras su trumpais, tankiais ir minkštais plaukeliais; 3. į zomšą panaši chrominė oda, kurios poodinis (kartais išorinis) paviršius šlifuotas; vart. avalynės viršui, drabužiams. velo… [lot. velox (kilm. velocis) — greitas, skubus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, rodanti jų sąsają su dviračiu. velodròmas [↗ velo… + gr. dromos — bėgimo takas, aikštė], specialiai įrengta dviratininkų varžybų vieta. velomobilis [↗ velo… + lot. mobilis — judantis], į dviratį panaši transporto priemonė, varoma žmogaus raumenų jėga, dažnai su kėbulu. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai