Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Venerofobija

venerofòbija [↗ Venera + gr. phobos — baimė], liguista venerinių ligų baimė.

Venerologas

venerològas, venerinių ligų gydytojas.

Venerologija

venerològija [↗ Venera + …logija], mokslas apie venerines ligas.

Venesekcija

venesèkcija [↗ vena + lot. sectio — prapjovimas], venos atvėrimas kraujui perpilti arba nuleisti.

Veninis

vèninis [↗ vena], susijęs su vena arba esantis venoje, pvz., Δ kraujas.

Ventė

veñtė [pranc. vente — pardavimas], Prancūzijoje — karbonarų organizacija ir susirinkimų vieta.

Ventiliacija

ventiliãcija [lot. ventilatio — vėtymas]: 1. vėdinimas — reguliuojami oro mainai patalpoje reikiamiems oro parametrams (temperatūrai, drėgnumui, greičiui, švarumui) palaikyti; 2. įtaisas orui patalpoje vėdinti.

Ventiliatorius

ventiliãtorius [lot. ventilator — vėtytojas], įtaisas, kuriuo vėdinamos patalpos arba tiekiamas oras į kūryklas, krosnis, džiovyklas ar kitus technologinius įrenginius.

Ventilis

ventilis [vok. Ventil — vožtuvas]: 1. vožtuvas — skysčio, dujų ar garo debito reguliavimo įtaisas; vart. vamzdynuose ir santechniniuose įrenginiuose; 2. pneumatinės padangos kameros įtaisas, leidžiantis pripūsti į kamerą oro ir neleidžiantis jam išeiti; 3. elektroninis prietaisas, praleidžiantis el. srovę tik 1 kryptimi; vart. įtampos ir srovės lygintuvuose, automatiniuose įrenginiuose; 4. varinių pučiamųjų instrumentų prietaisas, kuriuo pailginamas kanalas ir keičiamas garso aukštumas.

Ventralinis

ventrãlinis [lot. ventralis < venter (kilm. ventris) — pilvas], anat. pilvinis (organas arba anat. darinys, esantis pilvo pusėje), pvz., Δ pelekas.