vènulė [lot. venula < vena], venelė — venos šakelė.
|
||||
vènulė [lot. venula < vena], venelė — venos šakelė. veránda [angl. < hind.]: 1. atvira arba uždara patalpa aplink gyv. namą arba palei vieną jo sieną; 2. sodo pavėsinė. veratrinas [lot. veratrum — čemerys], alkaloidų, išskiriamų iš žolinio augalo čemerio sėklų, mišinys; vart. medicinoje, veterinarijoje. verba magistri [lot.], mokytojo žodžiai, t.y. autoritetingo asmens žodžiai. verbãlinis [lot. verbalis < verbum — žodis], žodinis, pareikštas žodžiu; ~ė nota — pranešimas raštu, kurį diplomatinė atstovybė surašo trečiuoju asmeniu, bet nepasirašo, ir kuris prilyginamas žodiniam pareiškimui. verbenà [lot. mirtos arba lauro šakelė], žolė arba puskrūmis Verbena; paplitusi daugiausia Amerikoje; kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai. verbigerãcija [lot. verbum — žodis + gero — kuriu], med. nepaliaujamas tų pačių beprasmiškų žodžių ar sakinių kartojimas. verbunkòšas [veng. verbunkos < vok. Werbung — verbavimas], veng. šokių muzikos rūšis; būdingi bruožai: taškuotasis ritmas (vad. vengriškas garsaeilis) su 2 padidintomis sekundomis, gausi ornamentika. verbúoti [vok. werben], rinkti savanorius kuriam nors reikalui, telkti. verdiktas [angl. verdict < lot. vere dictum — teisingai pasakyta], kai kurių burž. šalių teismuose — prisiekusiųjų posėdininkų sprendimas dėl teisiamojo asmens kaltės. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai