veterinãras [lot. velerinarius], veterinarijos specialistas.
|
||||
veterinãras [lot. velerinarius], veterinarijos specialistas. veterinãrija [lot. veterinaria], mokslas apie gyvulių ligas ir gydymą. veto [lot. draudžiu]: 1. draudimas, kuriuo vienas valstybės organas neleidžia įsigalioti kito jos organo aktui; pvz., valstybės vadovo atsisakymas pasirašyti ir paskelbti parlamento priimtą įstatymo projektą; 2. kolektyvinio organo nario neleidimas įsigalioti daugumai narių priimtam sprendimui. vetúoti, pareikšti veto; drausti, nepritarti. vezikulė [lot. vesicula], pūslelė: 1. pripildyta skys¬čio, nuo segtuko galvutės iki kukurūzo grūdo dydžio odos išbėrimo pūslelė; 2. anat. žmogaus ir gyvūnų organizmo pūslelės formos darinys. vezikulitas [↗ vezikulė], vyro sėklinių pūslelių uždegimas. vezuviãnas [pagal Vezuvijaus (it. Vesuvius) vulkano pavadinimą], mineralas, sudėtingasis kalcio ir aliuminio silikatas. via [sk. vija; lot.], keliu, t.y. per (kur); laiškuose ir siuntose — tarpiniam punktui nurodyti. viadùkas [pranc. viaduc < lot. via — kelias + duco — vedu], transporto statinys automobilių keliui, geležinkeliui, gatvei, pėsčiųjų takui arba inžinerinėms komunikacijoms nutiesti per slėnį, tarpeklį, gatvę, kelią. viandòtai [angl. wyandotte (vns.); pagal indėnų viandotų genties pavadinimą], mėsinių dėsliųjų vištų veislė, išvesta JAV. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai