Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Veterinaras

veterinãras [lot. velerinarius], veterinarijos specialistas.

Veterinarija

veterinãrija [lot. veterinaria], mokslas apie gyvulių ligas ir gydymą.

Veto

veto [lot. draudžiu]: 1. draudimas, kuriuo vienas valstybės organas neleidžia įsigalioti kito jos organo aktui; pvz., valstybės vadovo atsisakymas pasirašyti ir paskelbti parlamento priimtą įstatymo projektą; 2. kolektyvinio organo nario neleidimas įsigalioti daugumai narių priimtam sprendimui.

Vetuoti

vetúoti, pareikšti veto; drausti, nepritarti.

Vezikulė

vezikulė [lot. vesicula], pūslelė: 1. pripildyta skys¬čio, nuo segtuko galvutės iki kukurūzo grūdo dydžio odos išbėrimo pūslelė; 2. anat. žmogaus ir gyvūnų organizmo pūslelės formos darinys.

Vezikulitas

vezikulitas [↗ vezikulė], vyro sėklinių pūslelių uždegimas.

Vezuvianas

vezuviãnas [pagal Vezuvijaus (it. Vesuvius) vulkano pavadinimą], mineralas, sudėtingasis kalcio ir aliuminio silikatas.

Via

via [sk. vija; lot.], keliu, t.y. per (kur); laiškuose ir siuntose — tarpiniam punktui nurodyti.

Viadukas

viadùkas [pranc. viaduc < lot. via — kelias + duco — vedu], transporto statinys automobilių keliui, geležinkeliui, gatvei, pėsčiųjų takui arba inžinerinėms komunikacijoms nutiesti per slėnį, tarpeklį, gatvę, kelią.

Viandotai

viandòtai [angl. wyandotte (vns.); pagal indėnų viandotų genties pavadinimą], mėsinių dėsliųjų vištų veislė, išvesta JAV.