vikãras [lot. vicarius — ką nors pavaduojantis]: 1. katalikų klebono padėjėjas; generalinis Δ vyskupo padėjėjas; 2. stačiatikių vyskupo pavaduotojas, padėjėjas vyskupystės valdymo reikalams.
|
||||
|
vikariãtas, vikaro tarnyba; jo būstinė. vikãrin‖is [lot. vicarius — ką nors pakeičiantis, pavaduojantis], ~ės rūšys — sistematiškai artimos augalų ir gyvūnų rūšys, turinčios atskirus arealus (geogr. vikariatai) arba paplitusios to paties arealo tam tikrose dalyse, kur skirtingos ekologinės sąlygos (ekologiniai vikariatai).   (Be įvertinimo) Loading... |  Gairės: Geografijos terminai |  Kategorija: V |  Peržiūrėta: 4 |  Nėra komentarų | vikingas [sen. skand. vikingr], Skandinavijos šalių karys, pirklys ir jūrų plėšikas, VIII a. pab.—XI a. vid. grobiamųjų žygių į kitas Europos šalis dalyvis. vikòntas [pranc. vicomte < lot. vicecomes — grafo padėjėjas], V. Europos aristokratų titulas (tarp barono ir grafo); tą titule turintis asmuo; tebėra išlikęs D. Britanijoje. Viktòrija (lot. Victoria), romėnų pergalės deivė, atitinkanti sen. graikų Nikę. viktòrija [lot. victoria — pergalė], daugiametis vandens augalas Victoria; savaime auga P. Amerikoje; turi iki 2 m skersmens tvirtus lapus ir iki 40 cm skersmens kvapius žiedus. viktorinà [lot. victor — nugalėtojas], žaidimas: viešas atsakinėjimas į įv. klausimus. vikùnija [isp. vicuña], lama Vicugna vicugna; gyvena sunkiai prieinamose Andų kalnų (P. Amerika) vietose; kūnas apaugęs trumpomis, rusvomis minkštomis vilnomis; 2. vikunijos vilnos. vilà [lot. villa], ištaigus užmiesčio gyv. namas, vasarnamis. |
||||
|
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
Naujausi komentarai