Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Vaibašika

vaibãšika, ankstyvojo budizmo hinajanos krypties mokykla, kuriai būdinga naivusis materializmas, dialektikos elementai, sensualistinė pažinimo samprata.

Vaišešika

vaišèšika [skr. višeša — ypatingas], viena iš 6 ortodoksinių indų filos. sistemų.

Vaišijai

váišijai [skr. vaišja < viš — gyvenvietė, kaimas], vienas iš 4 svarbiausių sen. Indijos varnų (luomų); luomą sudarė laisvieji bendruomenininkai (pirkliai, žemdirbiai, gyvulių augintojai); vid. amžiais — vien pirkliai.

Vaitspiritas

váitspiritas [angl. white — baltas + ↗ spiritas], org. tirpiklis, gaunamas iš naftos; skystų angliavandenilių mišinys.

Vaka

vakà [< jap.], jap. lyrikos žanras, kitaip ↗ tanka.

Vakansija

vakánsija [pranc. vacance < lot. vacans — laisvas, tuščias]: 1. fiz. taškinis kristalo defektas — atomo nebuvimas kristalinės gardelės mazge; 2. laisva, neužimta tarnybos vieta.

Vakatas

vakãtas [lot. vacatus — neužimtas], tuščias puslapis, dažn. titulinio lapo II pusė.

Vakcina

vakcinà [lot. vaccinus < vacca — karvė], med. preparatas, gaunamas iš numarintų arba gyvų, bet nusilpnintų mikrobų — infekcinių ligų sukėlėjų arba jų gyvybinės veiklos produktų; naud. žmogaus ir gyvūnų imunizacijai profilaktiniais (vakcinacija) arba gydymo (vakcinoterapija) tikslais; skiepas.

Vakcinacija

vakcinãcija [pranc. vaccination < lot.], skiepijimas nuo infekcinių ligų.

Vakcinostilis

vakcinostìlis, vakcinavimo skarifikatorius (peiliukas, kuriuo perrėžiama oda skiepijant).