vintas [lenk. wint < vok. Gewinde — sriegiai], 2—5 asmenų kortų žaidimas.
|
||||
vintas [lenk. wint < vok. Gewinde — sriegiai], 2—5 asmenų kortų žaidimas. violà [it.]: 1. į smuiką panašus strykinis muz. instrumentas, vartotas XVI—XVIII a.; 2. ↗ altas (2). viola da gamba [it. kojinė viola], XVI—XVIII a. 6 arba 7 stygų muz. instrumentas, violončelės prototipas. violètinis [pranc. violet], rausvai mėlynas. violončèlė [it. violoncello], keturstygis strykinis muz. instrumentas; smuiko sandaros ir pavidalo, tik daug didesnė. vipasãnas [< arm], sen. armėnų liaudies pasakotojas, epinių poemų atlikėjas. virà [portug.], portug. šokis, branlio tipo; metras 3/4 arba 3/8; šokama poromis ratu arba sustojus į eiles. virãžas [pranc. virage < virer — pa(si)sukti; keisti spalvą]: 1. vienšlaitis ruožas automobilių kelio, velodromo, autodromo posūkyje su nuolydžiu į horizontaliosios kreivės centrą, 2. kanalo arba griovio ruožas, turintis skersinį dugno nuolydį; 3. paprastojo pilotažo figūra: skridimas apskritimu horizontalioje plokštumoje. 4. posūkis; pasisukimas; 5. fot. nespalvoto atvaizdo nuspalvinimas 1 spalva, tonavimas. viremeñtas [pranc. virement], tam tikros sumos perkėlimas iš vieno asmens einamosios sąskaitos į kito asmens einamąją sąskaitą. virèmija [lot. virus — nuodai + gr. haima — kraujas] virusų buvimas kraujyje. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai