vulgarizúoti [pranc. vulgariser] ↗ vulgarinti.
|
||||
vulgarizúoti [pranc. vulgariser] ↗ vulgarinti. vulgarùs [lot. vulgaris – prieinamas visiems, visos tautos, visuotinis, žinomas, paprastas]: 1. šiurkštus, storžieviškas; 2. pernelyg supaprastintas, subanalintas, iškreiptas. vulgatà [lot. vulgatus – paskelbtas, visiems prieinamas], krikščionių bažnyčios kanonizuotas šv. Jeronimo Biblijos vertimas į lot. k.; pirmą kartą išspausdintas Romoje 1590 pavadinimu „Biblia sacra vulgatae editionis“. vulgo [lot.], paprastai, šnekamojoje kalboje. Vulkãnas (lot. Vulcanus), romėnų ugnies dievas, kalvystės globėjas; atitinka sen. graikų Hefaistą. vulkãnas [↗ Vulkanas], ugnikalnis – kūgiškas kalnas, susidaręs ties Žemės plutos plyšiu, pro kurį iš požemio magmos židinio veržiasi arba anksčiau išsiverždavo (užgesęs Δ) lava, pelenai, karštos dujos, vandens garai. vulkanizãcija [↗ Vulkanas]: 1. kaučiuko perdirbimo į gumą technologinis procesas; 2. terminis gumos dirbinių, pvz., guminių avalynės padų, padangų taisymas. vulkanizãtorius, vulkanizacijos aparatas, prietaisas. vulkanizmas [↗ vulkanas], geol. visuma gamtos reiškinių, kuriuos sukelia magmos arba lavos ir iš jos išsiskiriančių dujų, vandens garų, terminių vandenų migracija litosferoje, kilimas iš gelmių ir pasklidimas Žemės paviršiuje, atmosferoje; analogiški reiškiniai kituose dangaus kūnuose. vulkanizúoti, daryti vulkanizaciją. |
||||
© 2024 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai