zootòmija [↗ zoo… + ↗ …tomija], mokslas apie gyvūnų organizmo organų ir sistemų sandarą.
|
||||
|
zoroastrizmas, dualistinė sen. religija, atsiradusi X—VII a. pr. m. e. Irane, vėliau paplitusi Vid. Azijoje, Azerbaidžane; pradininku laikomas pranašas Zaratustra (gr. Zōroastrēs). zosterà, andras — daugiametė vandens žolė Zostera; turi paplokščia stiebą ir šakniastiebius; paplitusi beveik visose jūrose. zuãvai [pranc. zouaves < arab. zwawa — kabilų tautos pavadinimas]: 1. Prancūzijos kolonijinės kariuomenės lengvieji pėstininkai nuo 1830 iki XX a. vid.; iš pradžių buvo komplektuojami iš Š. Afrikos gyventojų; vėliau — tik iš prancūzų; 2. sultonų Turkijos samdomieji šaulių dalių kareiviai, zùmeris [vok. Summer < summen — zirzti], zurzulas, zirzeklis — elektromagnetinis el. srovės pertraukiklis, automatiškai sujungiantis ir išjungiantis el. grandinės kontaktus; įjungtas į nuolatinės srovės grandinę, dirbamas zirzia. zùmpfas [vok. Sumpf], šachtos vamzdžio arba šurfo dalis (gilesnė už patį giliausią eksploatacinį horizontą) vandeniui nutekėti. zùperis ↗ superfosfatas. zurnà [< persų k. surna], pučiamasis muz. istrumentas — dūdelė su 8 arba 9 skylutėmis šonuose ir platėjančiomis žiotimis; paplitusi Kaukaze, Vid. Azijoje, Kinijoje. |
||||
|
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
||||
(Be įvertinimo)
Loading...
Kategorija: 
Peržiūrėta: 6 | 
Naujausi komentarai